pradi
 

















 
 
 
 
 Naujasis humanizmas ir universitet vaidmuo Europoje
 
 

Šiais metais yra minimas labai svarbaus dokumento – Romos sutarties pasiraymo 50-metis. Btent i sutartis pradjo Europos vienijimosi proces, kur 2004 m. gegus 1 d. sitrauk ir Lietuva. Ji taip pat dav pradi Europos Sjungos alims siekti glaudesns ekonomins ir politins integracijos. Romos sutarties pasiraymo jubiliejus yra minimas politik kalbose ir specialiai iai datai skirtuose renginiuose. Vienas j – birelio 21-24 d. Italijos sostinje vykusi konferencija „Naujasis humanizmas Europai: universitet vaidmuo“, kuri organizavo Europos vyskup konferencijos konsiliumas (CCEE), Romos vikariatas ir Romos vyskupijos akademins sielovados tarnyba, globojant Italijos Respublikos Prezidentui. Šioje konferencijoje turjo galimyb dalyvauti ir apie 20 moni i Lietuvos. Didij j dal sudar klaipdieiai, tarp kuri buvo dvasikiai ir Klaipdos universiteto pedagogai. Ši grup suformavo Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto Katechetikos katedros vedjas kunigas doc. dr. Arvydas Ramonas. Jo dka buvo sudarytos slygos ne tik dalyvauti konferencijoje, bet taip pat susipainti su katalikikja Roma ir ymiausiais istoriniais paminklais, o svarbiausia – susitikti su Šventuoju Tvu popieiumi Benediktu XVI ir gauti jo palaiminim. Grupei vadovavo kunigas dr. Vladas Gedgaudas, jam talkino Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas Saulius Damaius. Ši moni pastangomis kelion tapo itin turininga ir dvasikai pakylta.

Konferencija vyko Popieikajame Laterano universitete, garsjaniame imtametmis teologijos, banytins teiss bei filosofijos moksl tradicijomis ir turtinga biblioteka. Akademiniame pasaulyje tai yra privilegijuota vieta, kur galima iekoti atsakym daugyb naujajai Europos Sjungai ikilusi klausim. Vienas j – kaip isaugoti krikioniksias vertybes spariai besipltojanio mokslo ir modernjanios kultros kontekste, kaip grinti universitetams vadovaujant vaidmen asmenybs formavimo procese. konferencij susirinko apie 2500 dalyvi i 44 valstybi. Nemaai j, kaip klausytoj, atvyko i Ryt Europos ir Kaukazo ali, taiau didij prelegent dal sudar Italijos, Ispanijos, Pranczijos, Olandijos, Anglijos universitet bei vairi organizacij atstovai. Pirmj konferencijos dien, kuri prasidjo visuotine malda didiojoje salje (Aula Magna), pavadintoje Benedikto XVI vardu, vyko plenariniai posdiai. J metu sveikinimo odius tar svarbiausi asmenys – renginio organizatoriai ir sveiai: Romos meras Walteris Veltroni, CCEE prezidentas kardinolas Peteris Erdö, Europos Komisijos komisaras Jánas Figelis, atsakingas u isilavinim, mokym ir kultr, Italijos vyriausybs ministr tarybos viceprezidentas Franscesco Rutelli, mokslo ministras, kuruojantis universitet veikl Fabio Mussi. Praneimus, supaindinanius su konferencijoje keliamais udaviniais, skait kardinolas Camillo Ruini, Vienos universiteto rektorius Georgas Winckleris, prof. Peteris Koslowsky i Amsterdamo, prof. Michelis Wieviorka ir prof. Philippe Nemo i Paryiaus, prof. Bruno Dalla Piccola i Romos. Apie k gi kalbjo ie garbs vyrai? Pirmiausia jie konstatavo spart visuomens materialjimo proces postindustriniame pasaulyje, takojam mokslo paangos ir nauj technologij diegimo, po to ikl svarbiausi problem – dvasins kultros stygi. Kur mes einame? – ne kart skambjo prelegent kalbose is klausimas. Juk mogus danai ikeliamas vir gamtos arba nuo jos nustumiamas. O to neturt bti. mogus nra nei vir gamtos, nei emiau jos. Jis yra gamtos dalis, tuo paiu metu ir mokslo objektas, ir subjektas, besimgaujantis civilizacijos lygio augimu ir nevaroma laisve. Juk i dien Europai netenka tiek daug dmesio skirti kovai u taik, kaip tai buvo daroma senajame kontinente po II pasaulinio karo, todl atsiranda daugiau galimybi rpintis monijos gerbviu, deja, umirtant dvasin sfer, mogaus teises, jo individualyb bei orum. Mokslininkai danai pirmenyb atiduoda pragmatikajam protui, kuris, nesuteikdamas prasms mogaus gyvenimui ir pasiduodamas kaip jaunasis Ikarusas iliuzijoms, gali atsisukti prie pat mog ir monijos istorijoje sukelti tragikas pasekms. Tad laisv gali bti pavojinga, jei ji neturi tikslo, jei ji ignoruoja tikjimo postulatus, suformuluotus Jzaus Kristaus mokslo. Krikionyb turi tapti europietikosios kultros pagrindu ir naujojo humanizmo epicentru – ios mintys kaip raudona gija drieksi per visus praneimus. Prelegentai pripaino, kad teorins inios ir praktiniai gdiai yra labai svarbs elementai jaunojo europieio profesiniame rengime, taiau vien j neutenka. Juk mogaus gyvenimas nra vien fizin egzistencija ir visuomen negali bti mokslo vergais. Todl naujo humanizmo pagrindu turi tapti dvasins vertybs, kuri altinis yra Dievas, ir tiktai sjungoje su Juo galima drsiai eiti priek. Kadangi universitetai yra viena seniausia mokymo institucija Europoje, kur gimsta nauji moksliniai projektai ir politins idjos, todl jie ne tik galt, bet ir turt imtis atsakomybs ugdant pilnavertes asmenybes ir formuojant j pasaulir. Protinga visuomen – tai inios ir vertybs, kurias jaunimas privalt gyti btent universitetuose. O universitetams reikt bti atviriems, patraukliems, nuolat palaikyti dialog tarp krikionybs ir mokslo, skatinti vairi kultr raid bei j integracij. Šiems tikslams gyvendinti btinas daug didesnis universitet finansavimas ir politin valia, pripastant j vaidmen atsinaujinanioje Europoje. Juk universitetin sistema sudaro galimyb masikai siekti auktojo isilavinimo ir spariai daryti moksl. Todl politikai turi rpintis ne vien socialiniais visuomens reikalais (pvz., pensij reforma), bet skirti didesn vaidmen personalizmui, t.y. asmenybs saviraikai, asmenyb laikant aukiausia dvasine vertybe, o pasaul velgiant kaip aukiausios asmenybs (Dievo) krybinio aktyvumo iraik. Politikams reikt sudaryti universitet modernjimo tvarkarat ir siekti gyvendinti mokymosi vis gyvenim program, skatinti student mobilum. Ne kart buvo primenama, kad Europa – tai mes visi. Mes, kurie gerbiame vienas kit, iekome to, kas mus jungia, bet ne izoliuoja. Mes esame skirtingi, bet ateities turime siekti kartu. Maksimalus vairumas minimalioje erdvje – taip buvo apibdinta viena i spariai besivystanios Europos dimensij. Europos ateitis turi bti kuriame universitetuose – kitas labai svarbus konferencijos teiginys, nuosekliai vedantis prie daugelio prelegent isakytos minties: Europa bus stipri, kai bus stiprs universitetai. Pirmoji konferencijos diena baigsi pamaldomis Laterano bazilikoje ir agap Laterano universiteto kiemelyje.

Daugiausia praneim teko igirsti birelio 22 d. Jie buvo skaitomi keturiose sekcijose (mogikasis asmuo, mogaus miestas, mokslinis poiris, bei kryba ir atmintis), kurios savo ruotu dalinosi dar atskiras grupes – nuo 8 iki 13. Kiekvienoje grupje buvo perskaityta apie 10 praneim, tad i viso j susidar arti 700. Juose buvo analizuojami krikionikosios antropologijos klausimai, laisvs ir religijos santykis, integralaus ugdymo paradigmos, bioetins, deontologins, gen ininerijos problemos ir nauji kultriniai ikiai Europai, mogaus teisi, Europos Sjungos ekonomins politikos, globalizacijos ir naujojo humanizmo aspektai, technologins inovacijos medicinoje, usimezgusios mogaus gyvybs apsauga, Europos identiteto svoka, istorijos, kalb, literatros, dails ir muzikos vaidmuo multikultrinje visuomenje, kultrinio paveldo apsauga ir t.t. Sekcijos vyko skirtinguose Romos universitetuose, tad konferencijos dalyviai pasklido po vis Romos miest, rinkdamiesi jiems domi mokslin srit.

Birelio 23-ioji buvo itin ikilminga diena. Rytas prasidjo ventomis Miiomis Šv. Petro bazilikoje, kurias laik Vatikano valstybs sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. O po j universitet dstytojai ir sielovadininkai susirinko erdv ir moderni Pauliau VI aul, kurioje vyko susitikimas su Benediktu XVI. Savo kalboje popieius akcentavo tris svarbiausius momentus: 1) modernybs kriz, kurios esm gldi tame, kad humanizm bandoma suvokti kaip pretenzij kurti „mogaus karalyst“, atskirt nuo ontologinio pagrindo; 2) danus bandymus riboti racionalumo apimt; 3) krikionybs na naujojo humanizmo krim. Šventasis Tvas teig, kad neteisingai suvokiamas arba ikreiptas tikjimo ir humanizmo santykis postuluoja neivengiam dievikojo statymo ir mogaus laisvs konflikt, kad tikjimas ir protas privalo bendradarbiauti siekdami tiesos. Tiesos tema nra skirta tik siauram mstytoj ratui, ji turi lemiamos takos kiekvieno asmens identitetui. Tiesos iekojimas yra sunkus, taiau palengva jis tampa aistra ir atradimo diaugsmu. Popieius ragino akademin bendruomen ne tik iekoti tiesos, bet skleisti j ir ginti nuo redukcij bei ikraipym, grinti pasitikjim tradicinmis vertybmis. Jei norime kurti nauj humanizm, – sak Benediktas XVI Europos universitet dstytojams, – pirmiausia turime aikiai suprasti, kame gldi tas naujumas. inoma, naujumo paiekos tai ne pavirutinik naujovi vaikymasis. Naujojo humanizmo paiekos turi rimtai atsivelgti tai, jog iandien Europoje vyksta plataus masto kultriniai pasikeitimai, kad mons vis labiau suvokia savo paaukim aktyviai dalyvauti savosios istorijos formavime. Tai, k mes vadiname humanizmu, istorikai susiformavo i Europoje vykusio io emyno taut kultr ir krikioniko tikjimo susitikimo. Ir iandien, siekdama naujojo humanizmo, Europa negali atsisakyti ios savo tradicijos. Kitaip ji nebt itikima savo paaukimui.

Po io spdingo susitikimo vyko popietin programa, kurios metu galima buvo susipainti su vairiomis krikionikomis bendruomenmis bei pasaulyje vykdoma j misija. Šetadienio vakar renginio organizatoriai pakviet konferencijos dalyvius koncert, kur sureng Conservatorio di Musica di Parma studentai ir pedagogai. Skambj W. A. Mozarto kriniai ilgam prikaust publikos dmes. Ji negailjo aplodisment jauniesiems atlikjams ir vis kviet juos scen. Birelio 24 d. buvo skirta konferencijos apibendrinimui ir udarymui. Profesoriai Johnas Haldane (Scozia), Stefano Zamagni (Bolonija), Cèsaris Nombela (Madridas), Malgorzata Korzycka-Iwanow (Varuva), taip pat monsinjorai Aldo Giordano ir Noëlas Treanoras dar kart primin btinyb puoselti krikioniksias vertybes, nuolat bti sjungoje su Dievu ir diskutuoti su tais, kurie Juo netiki. Europa nra vien geografin ar politin-ekonomin svoka, tai nra unifikuota kultra, o taut, religij ir tradicij dialogas. Palaikant dialog, turime bti solidars ir savo veikl grsti brolybs idjomis. Reikia neumirti politik Roberto Šumano ir Konrado Adenauerio indlio Europos vienijimosi proces ir kalbtis integracijos kalba. Mokslas turi padti suprasti mogaus prigimt, o universitetai – padti tai prigimiai isiskleisti. Jie privalo ne vien mokyti, bet ir auklti, ne tik eiti plot, bet ir gyl. Krikionyb neturi usidaryti vien jausm ar mit pasaulyje, bet savo universaliomis vertybmis grsti kelius naujosios Europos ateit. Konferencija usibaig pamaldomis Laterano bazilikoje ir maloniu pabendravimu su bendraminiais prie vyno taurs Laterano universiteto kiemelyje.

Universitet dstytojai isiskirst kupini spdi ir dvasini inspiracij. Taiau Lietuvos delegacija dar turjo galimyb kelet dien pasisveiuoti Romoje. Ji buvo apsigyvenusi svei namuose „Villa Lituania“, kurie buvo kurta 1945 m., kad pagelbt Popieins lietuvi kolegijos ilaikymui. Sovietins okupacijos metais ie namai Italijoje tapo nedidele lietuvika salele ir Lietuvos laisvs simboliu, taiau iki 1991 m. ia galjo studijuoti tik ieiviai bei j palikuonys. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, kolegij sugujo jaunimas i Lietuvos. Kolegijos atsinaujinimui didiul tak dar ir po iai dienai daro jos rektorius prelatas Algimantas Bartkus, teigiantis, kad lietuviams, kaip maai tautai, yra didel garb Romoje turti toki mokymo staig. A. Bartkus, su tvais po II pasaulinio karo pasitrauks i Lietuvos, daugel met gyveno Piet Amerikoje ir JAV, o pastaruosius deimtmeius, vadovaudamas Popieinei lietuvi kolegijai, rpinasi Romoje dvasinink rengimu. Tai didels erudicijos ir tolerancijos asmenyb, avinti savo aukltinius bei kolegas graia lietuvika kalba, valgumu ir subtiliu humoro jausmu. Kolegijos absolventai jauia jam didel pagarb ir dkingum u skiepytas tikjimo tiesas ir meil savo tvynei. Todl buvo itin diugu, kai prelatas A. Bartkus birelio 25 d. pakviet Lietuvos delegacij dalyvauti rytinse v. Miiose, kurias lietuvikai (!) jis pats ir aukojo. Jose dalyvavo ir i Klaipdos, Kauno bei Vilniaus atvyk kunigai. Šios Miios suteik ne tik dvasins palaimos, bet istoriniame kontekste ir krikionikosios Europos ateities krimo fone prasmingai ubaig lietuvi vienag Romoje.

Klaipdos universiteto prof. dr. Danut Petrauskait

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi